- draskūnas
- draskū̃nas, -ė smob. (2), draskū́nas (1) 1. kas greitai plėšia drabužius: Tokiam draskū̃nui nepaspėsi siūti Ar. Šiti vaikai tikri draskū́nai – negali spėt siūt kelnių Krok. 2. kas drasko, plėšrūnas: Tiktai žvėriams draskūnams davė sutvertojas pilvą ir žandus vien mėsa stalgintis rš. 3. akiplėša, peštukas: Nejudink šito draskū́no – akis išplėš Krok. Su tuoj draskū́nu neprasidėk Mrs. Toj draskū́nė gali svetimam ir akis išplėšt Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.